Pas save susiradau Pixar kompanijos juokingų filmukų,
nutariau, kad reikia pasidalinti ir blog’o lankytojais:

Gero pirmadienio

Na na va čia tai imtynės neaišku kokioje dervoje…

Na na vat kaip pasikeitė tautos mašina VW Golf, gaila kad čia limited edition.

Nors nieko čia ne gaila, mašina kurios modelis susideda iš keturių raidžių:

“G” ”O” ”L” ”F” - nesiskaito mašina.

Deja šio modelio ”tautos modelis” buvo pakeistas kito… BMW ”Kregggggžžžždėėė”

Sėkmės

Paiimta iš: klaipeda.lt (Google kopija)

Y karta – galvos skausmas ar atradimas?

Jie jauni, protingi ir netaktiški. Jie gali ateiti į kontorą su šlepetėmis ir dirbdami klausytis „iPod“. Jie nori dirbti, tačiau nenori, kad jų darbas virstų jų gyvenimu. Jaunieji karjeros žmonės vadovauja tiems, kurie tinka jiems į tėvus. Jie tikisi sėkmės, tačiau nėra pasirengę laukti jos per daug ilgai. Tokie jaunuoliai – galvos skausmas ar vertingas atradimas darbdaviui?

Tai Y karta – jėga, kurios 70 milijonų. Pirmoji banga būtent dabar pradeda savo karjerą ir dirba tarp įvairių amžiaus kategorijų žmonių. Pasiruoškite, juk tai karta, kurios atstovams dar nesukako 30, skiriasi nuo visų ankstesnių, tvirtina tokie tyrinėtojai kaip Briusas Talganas, „RainmakerThinking“ jaunimo gyvenimą tiriančio analitinio centro įkūrėjas.

Ši amžiaus grupė įsilieja į darbo jėgą rimtų demografinių pokyčių laikotarpiu, kai visos amerikiečių kompanijos susiduria su darbuotojų senėjimo problema. 60-metis petys petin triūsia su 20-mečiu. Naujai iškepti koledžų studentai vadovauja tiems, kurie pagal amžių tinka jiems į tėvus. O naujokai keičia darbą greičiau, nei studentai keičia savo kumyrus, erzina darbdavius, siekiančius pritraukti ir sulaikyti gabius darbuotojus.

Skirtingai nei ankstesnės kartos, Y karta buvo lepinama, auklėjama, orientuojant ją į sėkmę. Jie taip pat tiki savo verte. „Y karta kur kas mažiau linkusi reaguoti į tradicinę komandinę valdymo sistemą, išlikusią daugelyje kompanijų, – sako Long Ailendo universiteto vadybos profesorius Džordanas Kaplanas. – Jie užaugo ginčydamiesi su tėvais, o dabar jie ginčijasi su darbdaviais. Jie negali užsičiaupti, ir tai puiku, tačiau tai erzina 50-metį vadybininką, kuris sako „Padaryk tai, ir tučtuojau“.

„Sakyk ką galvoji“ filosofija artima Keitei Paterson, Atlantoje įsikūrusios kompanijos „Edelman Public Relations“ vyr. buhalterės padėjėjai. Jai 23-eji. Ji mėgsta bendradarbiauti ir sako, kad daugelis jos draugų nori pradėti savo verslą ir tapti nepriklausomi.

„Mes nebijome, kad būtų suabejota mūsų status quo, – sako ji. – Atmosfera, kurioje į kūrybinį pradą ir nepriklausomą mąstymą žiūrima pozityviai, traukia mano amžiaus žmones. Mes labai nepriklausomi ir techniškai pasikaustę“.

Apie Y kartą žinoma daug kas: jos atstovus išskiria finansinis praktiškumas. Jau šiandien jie galvoja apie pensijų schemas. 37 proc. Y kartos ketina pradėti kaupti pensijas anksčiau, nei jiems sukaks 25-eri, ir 46 proc. tų, kurie jau dirba, tai daro. 49 proc. sako, kad pensijų lengvatos jiems svarbus faktorius renkantis darbą. Panelė Paterson jau lankėsi pas finansinio planavimo konsultantą. Jos kolegė 23-ejų Dženifer Chadson jau irgi atideda pinigų ateičiai.

„Žinojau, kas yra Roth IRA (pensijų kaupimo planas – red. past.) jau būdama 17-os. Sužinojau apie tai ekonomikos pamokose, – sako panelė Dženifer. – Mano karta realistiškesnė. Mes mokėmės koledže interneto kompanijų žlugimo laikais“.

Balansas tarp darbo ir gyvenimo nėra tušti žodžiai. Skirtingai nei tėvams, linkusiems laikyti karjerą prioritetu, jauniausiesiems darbuotojams tūpi tai, kad darbas netrukdytų šeimai ir asmeniniam gyvenimui. Jie nori lankstaus darbo grafiko, galimybės dirbti namuose internetu arba karjeros laikotarpiu nori padaryti pertrauką, jei atsirastų vaikų.

„Savęs realizavimo vertybė pakilo, – sako 24-erių metų Diana San Diego, dirbanti koledžuose ir padedanti studentams pasiruošti darbui pagal programą „Parachute“. – Po Rugsėjo 11-osios įvykių mes supratome, kad gyvenimas trumpas. Pradedi labiau viską vertinti“.

Permainos, permainos… Y kartos atstovai neketina ilgai užsibūti viename darbe ir net dirbti pagal vieną specialybę. Jie skeptiškai žiūri į tokią sampratą, kaip atsidavimas vienai firmai. Jie nemėgsta ilgai daryti vieną ir tą patį. Ši karta geba vienu metu dirbti keletą darbų: skaityti elektroninį paštą ir plepėti mobiliuoju telefonu. Jie žino savo vertę ir reikšmę, ir nesidrovi keisti kompanijų, kuriose dirba. Šiuo požiūriu jie panašūs į X kartą, gimusią tarp septintojo dešimtmečio vidurio ir aštuntojo pabaigos, kuriai būdingas nepriklausomas mąstymas, permainų siekimas ir pagarba šeimai.

„Jie kaip X karta ant steroidų, – sako ponas Talganas. – Jie atvyksta su dideliais reikalavimais sau, savo darbdaviui ir savo bosui. Jei manote, kad matėte skandalą, kai į darbą atėjo X karta, tada tai buvo tik draugiškas pokalbis. Skandalistas dar tik ateina“.

Konfliktai ir nepasitenkinimas darbe gali kilti dėl daugelio priežasčių, taip pat tokių, atrodytų, nekaltų dalykų, kaip išvaizda. Karta, pripratusi prie laisvo stiliaus, – šlepetės, tatuiruotės ir kapri kelnės, pastebi, nesirengia paklusti tradiciniam biure derančių drabužių stiliui.

23-metė Andžė Ping neįsivaizduoja savo gyvenimo be šlepečių, tačiau jai neleidžiama jų dėvėti biure. „Kai kurių kompanijų politika dėl biuro aprangos atrodo man beviltiškai pasenusi“, – sako ji.

Y kartos santykiai su technologijomis. Jų tėvai, kai kyla rimtas klausimas, griebiasi telefono ar susitinka akis į akį, o jaunimas savo problemas linkęs spręsti virtualioje realybėje.

Konfliktas gali įsiliepsnoti ir dėl valdymo stiliaus. Skirtingai nei ankstesnės kartos, užaugusios su įpročiu gauti metinius pažymius, Y kartos atstovai nuolat gaudavo mokytojų, tėvų ir trenerių įvertinimą. Jie gali supykti ar sutrikti, jei bendravimas su bosu nebus reguliarus.

„Naujojo tūkstantmečio karta buvo auklėjama tėvų, kaip niekada orientuotų į vaikus. Jie buvo ugdomi ir mokomi, – sako „Lee Hecht Harrison“ valdymo kompanijos prezidentė Keisė Onil. – Jų siekiai kitokie. Jie nuolat laukia atsiliepimų dėl savo darbo“.

24-erių metų mėnesinio žurnalo „Small Business Monthly“ žurnalistas Maiklas sako, kad jo kartos atstovai pamatė pasaulio, praturtino savo patirtį ir geba ginčytis su vyresniais bendradarbiais, kuriuos jie laiko nepakankamai profesionaliais. „Mes stebimės, kai mums tenka būtent uždirbti pinigų. Mes norime šiltos vietos tučtuojau, – sako jis. – Man atrodo, tėvai mus paprasčiausiai išlepino. Buvo karatė, futbolas, viskas. Tačiau mes neturėjome socialinių įgūdžių. Vyresni bendradarbiai nusipelno geresnio požiūrio į juos“.

Darbdaviai ieško naujų įdarbinimo būdų ir bando pritraukti jaunimą lanksčiu grafiku ir kitais privalumais, patraukliais Y kartos atstovams. Jie siūlo gerus darbo grafikus, galimybes dirbti per internetą, jie net kompensuoja išlaidas už mokslus. Draudimo kompanija „Aflac“ kaip premiją siūlo poilsio dienas, lankstų grafiką ir pripažinimą. Kompanija „Xerox“ naudoja devizą „Išreikškite save!“ Tikimasi, kad devizas bus patrauklus Y kartos atstovams su jų norais rasti sprendimus ir siekti permainų. Įdarbinimo firmų darbuotojai teigia, kad korporacijai reikalinga įvairovė, o Y karta – viena iš įvairiausių demografinių grupių, kur kas trečias yra mažumų atstovas.

„USA TODAY“
Parengė O.K.

O toliau? Tai V karta – plačiau nežinau.lt

Na va kažko užmigt nesugebėjau…

Bet pastebėjau bevaikščiodamas po kambarius, kad ant stalo guli lapelis,

kuriame pasižymėjęs tai ką norėjau parašyti į blog’ą :) _-_

Žiūrėjau kažkokią TV laidą (na kartais užmetu akį kokį briedą dar telikas rodo…pripažįstu)

kurioje pasirodė dauguma LT scenos grandų, dainavo ar pan… o juos vertino ale ”šustriausi”

dabartiniai LT pop karaliai ir plius kažkoks žinovas klaunas… Na bet esmė ne čia.

Pagalvojau, kad vadinamoji Y karta panašaus amžiaus į mane, girdėdama dainuojančius puikiai prisimena

juos ir bent jau minimaliai vertina… Tada pagalvojau, o ką vertins dabartinė karta, mtv karta…

gal Mango? Gal Mokinukes ? O ka dar? Juk daugiau nieko nėra…

Whatever…. miego jau norisi ;) ir internetas tik Lietuvoje veikia, užsienis nebepasiekiamas,

ech ta Mikrovisata…