Taigi, norėtum būti verslininkas, sakyčiau šaunu ir palinkėčiau visokeriopos sėkmės.

Jeigu dar neužsiemi verslu (turiu galvoje, kad jeigu jau pasiekei apyvarta 100tūkst. per metus, siūlyčiau toliau neskaityti, nes viskas bus pažįstama) siulyčiau pažiūrėti į šį straipsniuką atidžiau.

Specialiai teksto neverčiau, palikau originalo kalba, nes iš manęs nelabai koks vertėjas, o be to gražiau ir skamba.

Taigi kaip jau supratai, pirmoji taisyklė yra – suprasti anglų kalbą

By KELLY K. SPORS

Thinking about starting a business? Make sure you’re cut out for it first.

In this bleak economy, lots of people are contemplating striking out on their own — whether they’re frustrated job seekers or people who are already employed but getting antsy about their company’s prospects.
The Journal Report

For some people, entrepreneurship is the best option around, a way to build wealth and do something you love without answering to     somebody else. But it’s also a huge financial gamble — and some people, unfortunately, will discover too late that it’s not the right fit for them.

Building a successful business can take years filled with setbacks, long hours and little reward. Certain personalities thrive on the challenge and embrace the sacrifices. But it can be a hard switch for someone who has spent years sitting in a cubicle with a steady paycheck.

So, how can you figure out whether you’re suited for self-employment? We spoke with entrepreneurship researchers, academics and psychologists to come up with a list of questions you should ask yourself before making a big leap. Entrepreneurs, of course, come from all sorts of backgrounds, with all sorts of personalities. But our experts agreed that certain attributes improve the odds people will be successful and happy about their decision.

Keep in mind that any self-analysis is only as useful as the truthfulness of the answers — and most people aren’t exactly the best judges of their own character. So, you might enlist a friend’s help.
Read More

Sena istorija… Aš buvau laimingas. Susipažinau su mergina, mes
draugavom apie metus ir galiausiai nutarėm susituokti. Tevai ir draugai mums
pritarė ir palaikė visaip, kaip tik galėjo. Na, o mergina, mergina – ji buvo
fantastiška.

Vienintelis dalykas, kuris man nedavė ramybės, buvo jos jaunesnioji sesuo:
ji pastoviai mūvėdavo aptemptus mini sijonus ir marškinelius su didelėm
iškirptėm. Ji visą laiką stengėsi pasilenkt, kai buvo netoli manes ir
demonstravo savo apatines kelnaites. Aš buvau įsitikines, kad visa tai ne
šiaip sau, nes prieš nieką kitą ji taip nesielgdavo. Vieną gražią dieną jos
sesuo paskambino ir pakvietė mane pažiurėt kvietimus į vestuves. Kai aš
atvažiavau, ji buvo viena. Ji man pasakė, kad greitai aš būsiu vedęs, bet ji
man jaučia jausmus, kurių nebegali daugiau slėpti. Ji pasakė, kad nori
pasimylėti su manimi, kol aš dar nespėjau vesti. Aš buvau nustebintas ir
nežinojau ką atsakyti. Bet ji tiesiog pakilo ir tarė: “aš einu į viršų, o
tu, jei nori, tiesiog ateik ir paimk mane”. Buvau šokiruotas. Aš tiesiog
apstulbau, kai ji lipdama laiptais nusimovė apatines kelnaites ir numetė jas
man. Aš šiek tiek pastovėjau, apsisukau ir patraukiau savo automobilio link.

Mano būsimas uošvis stovėjo šalia mašinos su ašarom akyse, jis mane apkabino
ir tarė: “Mes džiaugiamės, kad įveikei mūsų nedidelį testuką. Dabar mes
tikrai žinom, kad tu esi tinkamas vyras mūsų dukrai. Sveikas atvykes į mūsų
šeimą”.

O aš juk ėjau prezervatyvų atsinešt iš mašinos!…